„Meistras ir Margarita“ (rus. Мастер и Маргарита) – žymiausias rusų rašytojo Michailo Bulgakovo kūrinys. Pradėtas rašyti 1928 m., tobulintas iki pat autoriaus mirties. Dėl cenzūros tuometinėje SSRS romanas nebuvo publikuotas.
Šiame romane paraleliai vystomos 2 siužetinės linijos: pirmoji yra apie Šėtono apsilankymą trisdešimtųjų metų Maskvoje, o antrojoje aprašoma Jėzaus Kristaus nukryžiavimo istorija. Šie du siužetai kūrinyje yra išmoningai supinti viską atmiešiant šėtonišku grotesku, biblijine epika ir niūria sovietine satyra. O visoje šioje fantasmagorijoje subtiliai skleidžiasi keistoka, jokiam laikui ir jėgai nepavaldi Meistro ir Margaritos meilė.
Visi Bulgakovo personažai turi tam tikrų svarbių savybių. Meistras – tai kūrėjas, Margarita –pasiaukojančios meilės simbolis, Ješua paveikslas labai panašus į Jėzų Kristų, ir Volandas su savo „įvairiaplauke“ svita – „dalis tos jėgos, kuri amžinai nori blogio ir amžinai daro gėrį“.
Išskirtinė romano ypatybė – jame yra trys skirtingi erdvės ir laiko klodai. Veiksmas vyksta Bulgakovo Maskvoje ketvirtajame dešimtmetyje, senovės Jeršalaime ir mistiniame Volando pasaulyje. Be to, personažai kartais susimaišo tarp tų laiko „matmenų“.
Bet trijų laikų ir trijų erdvių Bulgakovui pasirodė maža. Jo herojus vienija tam tikri bendri bruožai, sudaro triadą. Pavyzdžiui, pasakojime apie „Jeršalaimą“ Volandą atitinka prefektas Poncijus Pilotas, o „žmogiškame“ pasaulyje – psichiatrijos klinikos direktorius Stravinskis. Visi trys personažai turi valdžią ir „vysto“ siužetą – jų pasauliuose „kaip jie pasakys, taip ir bus“. Beje, rašytojas ir pats pagarbiai žiūrėjo į skaičių 3.
