Vienas žymiausių šiuolaikinių ukrainiečių rašytojų, Vasyl Škliar, audioknygoje „Zuikių bažnyčia“ pasakoja Lietuvos partizano Jono istoriją: tremtis Donbase, pabėgimas iš jos, ilga kelionė namo, susitikimas su Ukrainos sukilėliais, gyvenimas miškuose ir pasipriešinimas sovietų valdžiai. Romane unikaliai supinami istoriniai faktai, lietuvių atminties ženklai ir juos apjungiantis pasakojimas apie bendražmogiškas vertybes bei žmonių santykius sunkiu šalies istorijos laikotarpiu. Tai gyvas, įtraukiantis pasakojimas, kuriame gausu įvykių ir veiksmo, pasiaukojimo, drąsos ir išdavysčių, tiesaus stuburo, kaip pasakytų vienas iš knygos veikėjų, dėdytė Mykolas, ir laisvės troškimo.
Autorius iš kitos perspektyvos pažvelgia į Lietuvos istorinį laikotarpį – partizaninį pasipriešinimą sovietų imperijai – pasakoja apie jį ir palaipsniui panardina į lietuvių kultūrinę atmintį, iš kurios iškyla karalius Mindaugas, Vytis, rodos, tuoj kažkam nukirsiantis galvą, vaikiškos lopšinės ir niekada nepamatoma zuikių bažnyčia. Šie kultūriniai ženklai tarsi pina antrą, ne iš karto atsiskleidžiantį sluoksnį, kuris prasisunkia į pasakojimą apie partizanus, per jų sapnus, per netikėtai vietomis išskydusią ribą tarp realios ir mitinės tikrovės.
Tačiau pasakojimas nenuklysta ir nuo tikrų istorinių faktų. Autorius prieš pradėdamas rašyti šią istoriją atvyko į Lietuvą, kad galėtų susipažinti ir pasikalbėti su partizanais, pamatyti vietas, kuriose vyko partizaninės kovos ir susirinkti įvairios medžiagos knygai. Parašęs knygą konsultavosi su istorikais, kad knygos įvykiai ir pasakojimo kontekstas neprieštarautų istoriniams faktams.
„Zuikių bažnyčia yra tai, ką labai norėtum pamatyti, bet niekada nepamatysi.“
Versta iš: Заячий костел / Василь Шкляр
