Vydūnas: „Tėvynė žmogui tiek daug reiškia tikriausiai todėl, kad jis čia viską patyrė pirmąsyk: pasiaukojamą motinos meilę, rūpestingą tėvo gerumą. Čia pirmąsyk išgirdo žmogaus balsą. Čia motinos širdingumas, tėvo mąslumas pirmąsyk leido jam patirti žmogų. Taigi tėvynėje žmogų pirmąsyk apsiautė saulės spinduliai, apgobė nakties tamsa, čia jam pražydo pirmasis pavasaris, nuvyto pirmasis ruduo ir nukūpėjo vešli vasara, su baltais sapnais išaušo žiema. Visos gėlės, visi medžiai, laukai ir miškai, visa žemės, vandens ir oro gyvybė pirmąsyk žmogui pasirodė tėvynėje. Ir visa tai jam savitai pasireiškė. Čia, tėvynėje, palinko laikas ties erdve, kurioje jis užgimė, ir nuvedė jį į pirmąsias dienas, mėnesius, per metų laikus, nuolatinę jų kaitą ir permainas pro kitų žmonių gyvenimus, leisdamas pražysti jo paties gyvenimui.“
Fragmentus iš Vydūno (1868–1953) knygos „Mano Tėvynė“ (Čikaga: Akademinio skautų sąjūdžio Vydūno fondas, 1993), vertė Vita Gaigalaitė ir Rapolas Šaltenis (1908–2007), skaito aktorius Sigutis Jačėnas. Muzikos autorius ir garso režisierius – Kristijonas Lučinskas. „Mano Tėvynė“ – tai Vydūno veikalo „Septyni šimtai metų vokiečių ir lietuvių santykių“ pirmasis skyrius „Tėvynės Prūsų Lietuvos erdvė“ (pirmasis leidimas vokiečių kalba – 1932 m. Tilžėje).
Skamba Lietuvos šimtmečio Dainų šventės „Vardan tos...“ Teatro dienos „Sau, tautai, žmonijai“ (2018 m. liepos 4 d.) Nijolės Sinkevičiūtės finalinė vokalinė kompozicija pagal Vydūno „Lietuva brangi šalelė“ (m. Alberto Storostos) ir „Lietuvių giesmė“ (m. Karlo Janco). Atlieka Klaipėdos universiteto Menų akademijos aktoriai – „Taško teatras“ (vad. Valentinas Masalskis, Nijolė Sinkevičiūtė), Vilniaus kamerinis choras „Sodžius“ (vad. Regina Maleckaitė). Garso režisieriai Algirdas Zigmantas ir Giedrius Kriūnas.
Įrašą ruošė VšĮ „Vieno aktoriaus teatras”.
