Nijolės Marytės Šerniūtės audioknyga „Vilkų kampo Eliza“ – romanas, pasakojantis XIX a. pirmosios pusės Klaipėdos krašto ir Žemaitijos pakraščio dviejų giminių – Ožkarčių ir Vilkų – istoriją. Romanas apdovanotas literatūrine Ievos Simonaitytės vardo premija.
Paskutinę gyvenimo naktį Elžbieta panyra į savo gyvenimo prisiminimus nuo vaikystės iki ribos, už kurios laukia mirusieji, peržengimo. Jos atmintyje iškyla tiek jos asmeninės, niekam nepapasakotos istorijos, tiek ją supusių žmonių – seserų, tėvų, vyro, vaikų ir kitų giminaičių – likimai. Elžbieta gimusi Grabupiuose, lietuvninkų kaime, pasiturinčių tėvų namuose, nutekėjo už rubežiaus į Oželių kaimą Žemaitijoje. Sunki kasdienybė atskleidžia skirtingą veikėjų gebėjimą išlikti, užaštrina jų troškimus, perkeičia tarpusavio santykius. Sunkus darbas, skurdas, brutali tikrovė, nusivylimas ir skausmas, o šalia to draugystė, pagarba, tamprūs kraujo saitai ir nepertraukiama artimo žmonių ryšio paieška.
Romanas nėra tik XIX a. buities ir istorinių įvykių atpasakojimas, jame atsiskleidžia gyvas to meto žmonių istorinis ir vidinis laikas, per to meto kalbą, tarmiškus žodžius, vartotas svetimybes, istorines buities detales, veikėjų mintis ir išgyvenimus. Jame iškyla giminės atminties lauko gabalėlis, kuris toks gyvas, kad atrodo vyksta dabar ir visai čia pat. Tekstas nukelia ne tik į XIX a. istorinių įvykių, bet ir literatūrinės tradicijos – Kristijono Donelaičio, Žemaitės ir Ievos Simonaitytės – kontekstus.
Išleista bendradarbiaujant su asociacija „Slinktys“.
Audioknygos leidybą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba.
