VANDENS PAŽADAS

„Praeitis nepatikima, tikra tik ateitis, ir reikia jos laukti tikintis, kad giluminė tvarka atsiskleis.“

Abraham Verghese romane „Vandens pažadas” pasakoja apie tris vienos giminės kartas, gyvenusias Pietų Indijoje 1900-1977 metais. Po tėvo mirties į Parambilio dvarą Pietų Indijoje atvyksta dvylikametė jaunamartė, ištekinta už keliomis dešimtimis vyresnio našlio. Čia prasideda naujas gyvenimas toli nuo tėvų namų, tačiau ilgainiui ji tampa visos šeimos, o vėliau ir giminės šerdimi – Didžąja Mamyte. Netikėta įsūnio mirtis atskleidžia vyro giminės paslaptį – kiekvienoje kartoje nuskęsta bent vienas šeimos narys. Ar Didžiosios Mamytės anūkei, Marijamai, pavyks įminti keistų žūčių giminėje paslaptį?

Abraham Verghese pats yra gydytojas Stanfordo universiteto medicinos mokyklos medicinos teorijos ir praktikos dėstytojas, todėl knygoje tiksliai aprašomos ligos, atliekamos operacijos ir to meto medicinos būklė bei nauji atradimai. Digbis Kilgoras, chirurgas atvykęs iš Škotijos, dirba perpildytose Indijos ligoninėse, nuošalioje raupsuotųjų kolonijoje, o vėliau jo gyvenimas susipina su Parambilio šeimos likimu.

Giminės istorijoje daug sunkių išgyvenimų, netekčių ir paslapčių, kurios nulemia kiekvienos kartos likimą, tačiau krikščioniška bendruomenė, tikėjimas, suteikiantis vidinę dvasinę atramą jungia kartas ir suteikia viltį, kuri padeda pakelti sunkumus ir toliau gyventi pilnavertį gyvenimą.