Šiuolaikinės meilės (ar jos nebuvimo) grimasas nagrinėjantis Patricijos Tilvikaitės romanas „Svetimkūniai“ – aštri, ironiška ir stereotipus kvestionuojanti istorija apie save ir kitus.
Meda – moteris, pati save įkalinusi prestižinio darbo spąstuose. Jos gyvenimą nuolat temdo negailestingas vidinis kritikas, kurio balsas stebėtinai primena jos narciziškos motinos priekaištus. Meda įsitikinusi, kad kelia nuobodulį net savo psichoterapeutei. O štai Nikita – ekscentriškas barmenas, tikras fejerverkas, svajojantis apie žvaigždės šlovę – yra visiška Medos priešingybė. Su juo gyvenimas nė iš tolo neprimena nuobodžios rutinos, tačiau ar įmanoma pasitikėti žmogumi, kurio net vardas tėra fikcija?
Vienos nakties nuotykis Medos ir Nikitos santykiams suteikia nedaug vilties, tačiau ar laiminga pabaiga visada turi būti tik atsitiktinumas? Gal ją galima suplanuoti? Nikita suvokia, kad jo, kaip talentingo atlikėjo, galiojimo laikas yra labai trumpas. O šiuolaikinės karjeristės, svajojančios apie meilę, – dar trumpesnis. Nikita mato Medą (ir jos įtakingą šeimą) kaip puikų trampliną savo ambicijoms. Bet ką iš to gauna Meda – moteris, nepuoselėjanti iliuzijų apie besąlygišką meilę?
Patricija Tilvikaitė – žurnalistė, sociologė, kriminologė, lygių teisių aktyvistė. „Svetimkūniai“ – debiutinis jos romanas. Patricijos gyvenimas sukasi aplink knygas – ji dirba leidybos srityje, su geriausia drauge rašo tiesmuką ir nevyniojimu į vatą garsėjantį knygų apžvalgų tinklaraštį „book.duo“.
Įrašą ruošė leidybos namai BALTO.