Narkotinių medžiagų poveikio žmogaus organizmui, psichikai ir dvasiniams išgyvenimams tyrinėjimai ir individualūs potyriai kasdienybėje tiek mokslininkų, tiek filosofų, rašytojų, šamanų ar įvairių kontrkultūrų propaguotojų dažnai kelia ir susidomėjimą, ir baimę. Tai tarsi vaikščiojimas ribotos žmogaus sąmonės paribiais, rizikingas ieškojimas sąmonės išplėtimo būdų, naujų potyrių ir išgyvenimų.
Aldous Huxley nevienareikšmiškai vertina narkotinių medžiagų poveikį. Viena vertus savo romane „Puikus naujas pasaulis“ somą – narkotinę medžiagą, kuria naudojasi naujojo pasaulio gyventojai, - laiko pabėgimu, atitolimu nuo realybės. Kita vertus pats nevengė išbandyti narkotinių medžiagų ir tiesiogiai per asmeninę patirtį tyrinėti jų poveikį.
Esė „Suvokimo durys“ ir jos tęsinyje „Dangus ir pragaras“ Aldous Huxley pasakoja apie vieną 1953-iųjų dienos popietę, kai jis, prižiūrimas psichiatro Humphry Osmondo, pirmą kartą pavartojo meskalino – kvaitulinio pejotlio, meksikiečių vadinamo šventuoju kaktusu, veikliosios medžiagos.
Pavartojus šios medžiagos suintensyvėjo vizualiniai įspūdžiai, pasikeitė laiko pojūtis, jis tapo nebe toks svarbus. Atrodė, kad grožio ir prasmės išgyvenimai tapo gilesni ir tikresni. Remdamasis ne tik savo patirtimi, bet ir kitų bandžiusiųjų patirtimi rašytojas teigia, kad daugelio mūsų protas paklūsta evoliuciniams mąstymo įpročiams, kurie blokuoja išlikimui nenaudingą gilesnį suvokimą. O per sąmonės keliones toji suvokimą ribojanti sklendė pakyla...
Tekstas tapo sensacija. Thomas Mannas rašė, kad tai „neatsakinga knyga“.
„Suvokimo durų“ tęsinyje „Dangus ir pragaras“ autoriaus teigia, kad, tam, kuris leidžiasi į sąmonės kelionę, gali atsiverti ir viena, ir kita. Meno, neįprastų reginių sukeltos būsenos, religinės patirtys irgi plečia suvokimo ribas. Kaip rašo A. Huxley, bet kokių potyrių pagrindas – biocheminis, todėl ir pasninkas, ilgas giedojimas, meditacija ar kūno išsekimas gali paruošti ypatingiems išgyvenimams.
Aldous Huxley – rašytojas, parašęs 47 knygas, 7 kartus nominuotas Nobelio literatūros premijai. Garsiausias jo kūrinys romanas „Puikus naujas pasaulis“ (1931), beveik tiksliai aprašęs nūdienos pasaulį. Kiti žymūs kūriniai – „Neregys Gazoje“ (1936), „Sala“ (1962).
Šios audioknygos leidybą parėmė Lietuvos Kultūros Taryba.
Redaktorė Lolita Petrašiūnaitė
