Savo veikaluose rašydamas apie Sokratą, jo mokinys Platonas išsaugojo didžiojo filosofo mintis ir pasaulėžiūrą, taip padėdamas pamatą Vakarų filosofijos tradicijai. „Sokrato apologija“ – vienas svarbiausių Platono darbų, kuriame užfiksuota garsioji Sokrato gynybinė kalba teisme.
Apkaltintas dievų negerbimu ir Atėnų jaunimo tvirkinimu Sokratas buvo pasmerktas myriop, bet stojo prieš teismą savęs ginti. Audioknygoje atpasakotoje kalboje Platonas vaizduoja savo mokytoją Sokratą teisme tokį, kokį artimai pats pažinojo – patrauklų, ironišką, provokuojantį, griaunantį nusistovėjusias Graikijos Atėnų normas. Sokratas nei atgailauja, nei prašo teismo pasigailėjimo, bet įžūliai klausia: kas svarbiau – gražiai kalbėti ar sakyti tiesą? Ar demokratija gali apginti teisingumą? Ar bijoti mirties yra išmintinga? Sokratas drąsiai kelia šiuos klausimus, trikdydamas ne tik teismą, bet ir visą visuomenę. Savo monologe Sokratas iškelia svarbiausią žmogaus misiją – rūpintis savo siela ir nebijoti eiti prieš visuomenės srovę. Jo įsitikinimas, kad geriau patirti neteisybę, nei pačiam elgtis neteisingai, įkvėps klausytoją ir privers susimąstyti.
„Sokrato apologija“ kviečia gilintis į vieno įtakingiausių mąstytojų Vakarų filosofijos istorijoje likimą, bei į amžinus klausimus apie tiesą, teisingumą ir visuomenės išmintį.
Audioknygos leidybą finansavo Lietuvos kultūros taryba.
Versta iš: Opera, tomus I tetralogias I-II continens / Platonis
