Kaip perduoti siaubo patirtį? Kaip papasakoti apie karą, kad pasakojime neliktų taip trokštamo didvyriškumo aspekto, kaip kareiviams išdalintoje brošiūroje „Už ką mes kovojame“? Kaip apie jį parašyti knygą, pagal kurią niekam nekiltų noro kurti herojinius kino filmus? Kaip rašyti, kad knyga neįkvėptų jo kartoti?
Absurdas, groteskas ir juodasis humoras šiuo atveju nepamainomi įrankiai, o dar tokio nuostabiai juos valdančio meistro - Kurt Vonnegut - rankose.
Kurt Vonnegut – JAV rašytojas, Antrojo Pasaulinio karo metais įstojęs į Sąjungininkų armiją. Vokietijoje buvo paimtas į nelaisvę, tapo vienu iš nedaugelio išgyvenusių Dresdeno bombardavimą. Šias patirtis autorius ir atskleidžia audioknygoje „Skerdykla Nr.5“, pasakodamas antiherojaus Bilio Piligrimo istoriją.
Bilis Piligrimas - armijos kapeliono patarnautojas, kuriuo visi bjaurisi ir atstumia, kuris negali nei pakenkti priešui, nei padėti draugui. Jis patenka į vokiečių nelaisvę, prekiniais vagonais kartu su kitais kaliniais keliauja į Vokietijos gilumą, vėliau Dresdene skerdykloje Nr. 5 išgyvena miesto bombardavimą, dalyvauja miesto valyme, galiausiai jį kartu su pornografijos žvaigžde Montana Vaildhek pagrobia ateiviai tralfamadorai ir apgyvendina zoologijos sode Tralfamadorijoje – planetoje už 719 548 000 000 000 000 km nuo žemės. Tačiau romane įprastinė laiko tėkmė neegzistuoja, jis gali bet kada sugrįžti į praeitį, nusikelti į ateitį ir nebūti inkliuzu šios akimirkos gintare.
Perfrazuojant tralfamadorus galima sakyti, kad ši audioknyga tai tarsi telegramos iš skirtingo laiko ir erdvės. Kiekviena atskira žinutė – tai trumpas svarbus pranešimas apie padėtį, įvykį. Klausyti jas reikėtų ne vieną po kitos, o visas išsyk. (Deja, bet mes ne tralfamadorai) „Tarp šitų pranešimų nėra jokio ypatingo ryšio, nebent toks, kad autorius kruopščiai juos atrinko, todėl [klausydamas] visų iš sykio, susidarai gražų, įspūdingą, ryškų gyvenimo vaizdą. Nėra čia nei pradžios, nei vidurio, nei pabaigos, nei nuotykių, nei moralų, nei priežasčių, nei padarinių.“ Tik šios knygos kuriamo gyvenimo vaizdo grožis groteskiškas, kvepiantis mirtimi, gelsvai mėlynomis kojomis, pieniško baltumo žvakėmis ir muilu iš kūnų, kurie tik mums atrodo mirę, bet jie ir toliau gyvena praeityje, kaip pasakytų tralfamadorai.
Žmonės išgyvenę karą, tai tarsi ateiviai, „žmonės, kurių psichiniai sutrikimai nepagydomi, nes jų priežastys esančios ketvirtajame matmeny, o „trimačiai“ žemiečiai gydytojai tų priežasčių ne tik kad nustatyti, bet ir įsivaizduoti negali.“ Ši audioknyga – tai galimybė išgirsti ar bent nujausti, kas dedasi ketvirtajame matmenyje.
Antikarinis, antiherojiškas romanas, absurdo literatūros ir juodosios komedijos klasika, priverčianti susimąstyti. Ir čia, Kurt Vonnegut žodžiais tariant: „Nieko nepadarysi.“
Audioknygos leidybą parėmė Lietuvos Kultūros Taryba.
