Turtingam nevedusiam vyrui privalu gauti žmoną – ši tiesa pripažįstama visuotinai“.
Taip prasideda „Puikybė ir prietarai“ – žymiausias Džeinės Osten romanas ir vienas mylimiausių grožinės literatūros kūrinių pasaulyje, kasmet išlaikantis vietą skaitytojų mėgstamiausių sąrašuose. Jauna, vos dvidešimties sulaukusi autorė, sugebėjo sukurti nepamirštamą meilės istoriją, kuri daug kartų buvo ekranizuota ir suvaidinta teatre.
Ponas Benetas augina penkias dukras, bet neturi kraičio joms ištekinti, todėl ieško jaunikio (o jei tiksliau – ieško ponia Benet), kuris galėtų išgelbėti visą jo šeimą. Kai kaimynystėje netikėtai apsigyvena turtingas viengungis ponas Binglis, Benetų namuose įsižiebia viltis, kad bent viena dukterų galėtų sėkmingai ištekėti ir padėti likusiai šeimai.
Pokylyje, kuriame seserys išsipuošusios bando apžavėti naująjį kaimyną, pristatomas ir jo draugas – ponas Darsis. Atšiauriai atsisakęs šokti su Elizabeta jis greitai pelno merginos nepalankumą. Ilgainiui bendraujant Elizabetos šmaikštumas ir aštrus protas pakeri poną Darsį, bet merginos išdidumas neleidžia jai pamatyti tikrojo vyro charakterio. Kiekvienas jų susitikimas, iš kaimynų pasiekianti žinia ar įvykis pamažu keičia per anksti ir per greitai susidarytas nuomones ir aišku – jausmus.
„Puikybė ir prietarai“ – tai pasakojimas, kaip atskirti paviršutinišką gerumą nuo tikro, ir kaip išgirsti savo širdį tarp gausybės visuomenės taisyklių.
