Žiūrint į Viktorijos istoriją iš šono, viskas atrodo kaip iš gražiausios pasakos, kurioje moteris – tikra Tiulio Fėja: per kone dvidešimt metų pastatytas verslas, apie kurį žino visos būsimos nuotakos, kiti tik bando tave kopijuoti ir pasivyti, tave graibsto žurnalų viršeliai, visi laukia naujų kolekcijų ir svajoja pasipuošti tuo, ką kuri. Tikra tiek menininko, tiek verslininko svajonė, tiesa? Tačiau ne viskas baigiasi ilgai ir laimingai… atėjo momentas, kai Viktorija pajuto, kad nori mirti. Nuo čia ir prasidėjo jos antra pasakos dalis, pavadinimu „Ir tada pradėjau iš naujo“.
Aš net šviesiausiame sapne neįsivaizdavau, kad šis pokalbis bus toks. Aš su pasigėrėjimu klausiausi Viktorijos ir žavėjausi jos gebėjimu apie sunkius, skaudžius dalykus kalbėti šviesiai, tiesiai, su didele energija ir dar šalia viso to duoti tikrai vertingų patarimų. Kaip jai tai pavyksta, kaip išlipti iš giliausios duobės, kai gyvenimas, atrodo, nebeturi prasmės, šiandien ir kviečiu išgirsti.
