Vieni stiklinę pripiltą iki pusės mato pusiau tuščią, kiti – pusiau pilną. Tačiau šiandienos pašnekovas Olegas Kovrikovas pasakytų kažkaip taip: „Ši stiklinė tiesiog yra“. Šis pavyzdys aiškiausiai apibūdina Olego mąstymo atvirumą ir neužbaigtumą, gebėjimą nevertinti, o priimti kiekvieno dalyko egzistavimą.
Buvęs tikrai sėkmingu verslininku, jis suprato, kad visiems įprastas gyvenimo modelis jam netinka ir iš viso to išėjo. Pradėjo keliauti po pasaulį ir į save. Ilgainiui tapo vienu pirmųjų koučerių Lietuvoje, psichoterapijos praktiku, menininku, statytoju – gyvena miške, savo rankomis iš molio pasistatytuose namuose. Šiandien jis veda koučingo ir savęs pažinimo mokymus, rašo knygas, dalyvauja kūrybinėse, edukacinėse, terapinėse veiklose ir tiesiog gyvena atvira mintimi, pasiruošęs iš pasaulio priimti absoliučiai viską, ką jis beatneštų.
Noriu užakcentuoti, kad šis pokalbis gali būti ne pats lengviausias klausyti, todėl mano rekomendacija – pasiduoti tėkmei, nevertinti, nesikoncentruoti, atsipalaiduoti ir tiesiog būti jame, čia ir dabar.
