Monika Dirsytė – bene garsiausia performansų menininkė Lietuvoje, vadinama lietuviškąja Marina Abramovič. Nors jaunystėje ji jautėsi nepritapusi, Monika labai anksti suprato, kad nori būti menininke. Ir šios svajonės nesužlugdė nei santykių nutrūkimas, nei sunki emigranto duona dirbant fizinius, su menu nesusijusius darbus, nei netikėtas nėštumas, nei grįžimas gyventi į tėvų namus gimtajame mieste, nei pinigų trūkumas. Ji žinojo, dėl ko gyvena. Ir žino iki šiol. Ir jai pavyko. Pavyko tapti tuo, kuo ji visada troško būti — menininke.
Monikos istorija primena, kaip svarbu – net jei dar neatradai savo gyvenimo ašies – bandyti, bandyti ir dar kartą bandyti, kol rasi vietą, kurioje jausiesi kaip pačioje jaukiausioje užuovėjoje. Svarbiausia – nepasiduoti. Ir šimtu procentų pritariu Monikos mamai: parašiusi knygą NE/RIBA apie performansų meną, Monika drąsiai galėtų parašyti ir apie savo įdomų gyvenimą. O antra šios istorijos dalis, tikiu, dar tik prasideda.
