Perspėjam: išgirsi atvirą buvusio narkomano istoriją. Toks jausmas, kad giliai įkvėpėm pokalbio pradžioje ir iškvėpėm tik jam pasibaigus. Vienas po kito mainėsi visa jausmų paletė – šviesa, liūdesys, ramybė, pyktis, meilė, nusivylimas, tikėjimas, neviltis, supratimas, šokas, pasigėrėjimas.
Per kelias valandas neįstengėm visko sugerti, čia tas gana retas atvejis, kai žinom, kad perklausyti šį pokalbį vieną kartą yra maža, žiūrėsim dar ne kartą ir patys. Kiekvienas žodis, kiekviena, net ir pati mažiausia, Kęstučio išarta mintis – gili kaip vandenynas. Jis magiškai valdo žodį, tiesiog gera jo klausytis, bet už visa svarbiausia – turinys, o jo jis turi neįkainojamo jokia valiuta. Intraveniniai narkotikai, mirtys, valia, netektys, alkoholis, smurtas, klaidos ir, galiausiai, didysis pokytis, nušvietęs gyvenimą akinančia šviesa, kuria jis pasidalins ir su tavimi.