„Tai buvo kažkas tokio“. Ši Arūno Valinsko citata taikliai apibūdina tiek pokalbį, kuris tavęs laukia visai netrukus, tiek visą jo gyvenimą apskritai. Ne veltui ji puošia ir Arūno autobiografinės knygos „Valius“ viršelį. Atrodytų, per keturiasdešimt metų pramogų versle patyrimų turėtų būti sukaupta iki soties – beveik viską, prie ko jis prisilietė, lydėjo tokie skambūs epitetai kaip „pirmasis“, „kultinis“, „populiariausias“, „jauniausias Lietuvoje ar Europoje“, „mušantis visus rekordus“ ar „pats žiūrimiausias“.
Skamba tikrai įspūdingai, tačiau, mano akimis, nuostabiausia netgi ne tai. Kartu su Arūnu Valinsku visada keliauja pagarba ir meilė žmogui, neišsenkantis smalsumas, paprastumas, aštrus protas, kūryba, dėkingumas, atsidavimas. Tai tos savybės, kurios jam neleidžia sustoti – laidoje jis ištarė kitus, daug pasakančius žodžius: „Didysis atradimas, ko gero, dar tik laukia“.
Stebint iš šono buvo tikrai nelengva suprasti, kaip savyje nešiotis tokią niekad neišsenkančią parako statinę ir nepavargti, kur slypi ta drąsa bandyti, suklupti, atsitiesti ir kurti vėl, iš naujo, neprarandant gyvenimo džiaugsmo. Tačiau šis pokalbis atvėrė akis ne vienu klausimu – Arūno meistriškumas prikaustyti dėmesį žodžiais leido išgyventi kiekvieną mintį – tiesiog čia ir dabar.