Reta sutikti žmogų, kuris gebėtų taip atvirai dalintis savo vidiniais išgyvenimais. Žmogų, iš kurio sklinda jauki šiluma, maloni ramybė, nuoširdus savęs priėmimas net ir tą akimirką, kai akyse – ašaros, o širdyje – skausmingi prisiminimai. Gražu matyti, kaip vienu metu galima ir atvirai liūdėti, ir jausti pilnatvę. Dabar galiu drąsiai sakyti, kad Arūnas Sakalauskas man, pirmiausia, ne vienas talentingiausių aktorių Lietuvos istorijoje, o Žmogus iš didžiosios raidės.
PIN su Arūnu buvo visiškai kitoks. Sunku jį sutalpinti į konkrečius rėmus, bet prieš akis iškyla garvežio vaizdinys – reikia laiko ir pastangų pajudėti iš vietos ir įsibėgėti. Bet kai jau įgauna pagreitį, sunku sustabdyti, o ir nesinori net bandyti. Kviečiu šįkart pokalbį ne išgirsti, ne pamatyti, o pajausti.
