„Palangos Juzė“ – vienas žymiausių vyskupo, istoriko, Lietuvos švietėjo Motiejus Valančius grožinių kūrinių. XIX amžiuje parašytos apysakos pagrindas – keliaujančio kaimo siuvėjo Juzės Viskantos pasakojimai.
Per trylika vakarų Juzė dalijasi įspūdžiais iš kelionės po Žemaitiją ir Aukštaitiją. Kiekviename skyriuje aprašomos skirtingos Lietuvos vietovės, jų gamta, žmonių buitis ir papročiai. Audioknygoje gausu etnografinės ir tautosakinės medžiagos: aprašomi vestuvių papročiai, liaudies žaidimai, dainos, kasdienio gyvenimo detalės. Kelionės motyvas čia tampa pagrindu pažinti šalį ir jos žmones. Nors iš pirmo žvilgsnio Juzė tik siuva drabužius, kiekvienoje vietoje įsitraukia į vietos gyvenimą: stebi žmonių išvaizdą, aprangą, socialinius skirtumus, lygina skirtingas parapijas. Jo pasakojimuose ryškūs moraliniai ir religiniai pamokymai – akcentuojama blaivybė, darbštumas, tvarka, pagarba tėvams ir tikėjimui. Pagrindinis veikėjas kritikuoja girtavimą, apsileidimą, ragina laikytis krikščioniškų gyvenimo normų.
Audioknygoje „Palangos Juzė“ kalbama žemaičių tarme, gausu šiandien jau archaizmais laikomų žodžių. Tai etnografinis kūrinys, jungiantis kalbą, keliones, tautosaką ir gyvenimo išmintį.
Audioknygos leidybą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba.
Išleista minint Motiejaus Kazimiero Valančiaus metus.
