Moteris katė ir jaunas mėnulis

„Kaip šmaikščiai įvardija pati Erika Umbrasaitė, „net ir nukritus reikia atsikelti, pasitaisyti karūną ir toliau išdidžiai žygiuoti per gyvenimą“. Ši atvirai, su juodu humoru ir saviironija papasakota istorija apie naują gyvenimą Prancūzijoje, netikėtai užklupusią meilę, artimo žmogaus mirtį – tai tiesiog odė gyvenimui. Juk su krūtimi ar be krūties, esi 40-ies ar 50-ies metų, jeigu pasitiki savimi ir myli save, gyvenimas tave taip pat mylės.“ — Gražina Michnevičiūtė, Žurnalo „Moteris“ vyriausioji redaktorė

Apie Eriką Umbrasaitę

Žurnalistė, viešųjų ryšių specialistė, bestselerių „Vienos krūties istorija“ ir „Moteris katė ir jaunas mėnulis“ autorė. Išgirdusi onkologinės ligos diagnozę, Erika pradėjo rašyti dienoraštį, kuris po trejų metų virto optimistiška knyga „Vienos krūties istorija“. Autorės pirmoji knyga sulaukė didelio pasisekimo, daugeliui moterų padėjo drąsiau žvelgti į gyvenimą, o sergančioms onkologinėmis ligomis – įkvėpė vilties. Linkusi drąsiai tyrinėti gyvenimo siūlomas galimybes, Erika prieš kelerius metus persikėlė gyventi į Prancūziją ir teigia būtent ten išmokusi mėgautis gyvenimu. Autorė prisipažįsta, kad antroji jos knyga teturėjo būti 30 puslapių apimties priedas jos ankstesnei knygai „Vienos krūties istorija“, tačiau ji turėjo tiek daug įspūdžių, kad tie 30 puslapių pavirto atskira knyga „Moteris katė ir jaunas mėnulis“ (netrukus Audiotekoje pasirodys ir ši audioknyga).

Erikos Umbrasaitės knygos – labai autobiografiškos, trykštančios optimizmu ir įkvepiančiomis įžvalgomis.

Audioknygą įgarsino radijo ir televizijos laidų kūrėja, o taip pat ir Erikos draugė, Daiva Tamošiūnaitė. Pergyvenusi šiuos įvykius tuomet, kai jie vyko, Daiva neslepia, kad garsinti Erikos knygas buvo tikras iššūkis:

„Knygose iš tiesų yra tokių vietų, kurių negali skaityti ramiai, nes tiesiog gniaužia gerklę. Tuomet tiesiog tenka palaukti, kol praeina virpesys ir skaitau toliau. Kaip bebūtų, audioknyga jau nebėra vieno autoriaus knyga. Skaitydamas negali neįdėti savęs. Be abejo, bandai pajusti autorę, bet negali atsiriboti nuo savęs.“