Rašytojos ir žurnalistės Erikos Umbrasaitės audioknyga „Lūpdažio pamokslai“ tai trumpų esė rinkinys, tai priešnuodžiai prieš įkyrią kasdienybės rutiną. Kiekviename esė gali rasti dalelę savęs, nes autorė rašo savo įžvalgas, mintis bei patirtis apie bendražmogiškus dalykus: meilę sau, baimę, santykius, vienatvę, klaidas, ilgesį ir pan. Klausantis šių tekstų pajunti, kad visa tai: tie gyvenimiški klausimai, net ir tie patys atsakymai yra kažkur tavyje, užkišti tolimiausioje lentynoje ir užkloti storu dulkių sluoksniu, kaip kokie nereikalingi daiktai.
Klausai tekstų ir stebėdamasi vis klausi: Kodėl apie tai nebepagalvoju? Kodėl to nepastebiu? Kodėl tai pamiršau? Ar kaip tik šito man ir trūksta? Tai vis tik, kodėl leidau, kad visa tai mano sąmonėje būtų užklota dulkiu sluoksniu? Tikriausiai todėl, kad kažkuriuo momentu pamaniau, kad tai banalu ir visuotinai žinoma. Kokia mano puikybė ir arogancija, juk šituose mažuose dalykuose ir slepiasi gyvenimo spalvos bei skoniai!
Kaip sako pati autorė: „Kartais grožis ir gyvenimo poezija visai čia pat, mums po kojomis, kaip ir kokia gyvenimą aukštyn kojomis apverčianti geniali mintis ar nuotykis, ar sutiktas žmogus.“ Tik kad įžvelgtume poeziją savo kasdienybėje reikia pažadinti, suimti už pečių ir papurtyti kiekvieno viduje tupintį poetą. Erikos Umbrasaitės audioknyga „Lūpdažio pamokslai“ tai tarsi gairės, kryptis, švelnus peties krestelėjimas ar gaivus gurkšnis vandens mūsų vidiniam poetui ar poetei. Pažiūrėk čia, mielasis. Pažiūrėk ten, ar matei, pastebėjai? Paklausyk...išgirdai?
Per kasdienybę vedini autorės poetiško žvilgsnio ir širdies bei audioknygą įgarsinusios Daivos Tamošiūnaitės-Budrės sodraus balso patirsite naujų atradimų, malonumo, švelnumo, bet taip pat ir vidinės stiprybės jausmą, rodos, iki koktumo užsivėlusioje rutinoje.
Erika Umbrasaitė – rašytoja ir žurnalistė, dešimtmetį gyvenanti Prancūzijos pietvakariuose. Kitos autorės knygos: „Vienos krūties istorija“, „Moteris katė ir jaunas mėnulis“, „Prancūzija mon amour“ ir „Paskolink man savo gyvenimą“.
