Tai antroji Roberto Petrausko audioserialo „Antrasis pasaulinis karas Europoje“ dalis (pirmoji – „Trečiojo Reicho triumfas“), kurioje prabėga dar vieni karo metai. Nuo 1940-ųjų iki 1941-ųjų vasaros.
Antros dalies veiksmas prasideda ten, kur baigėsi pirmoji. Didžiausias dėmesys skiriamas ne mūšiams, o sprendimams. Iš tiesų 1940–1941 m., ko gero, buvo priimti visi svarbiausi sprendimai II pasauliniame kare. Pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos sprendimas tęsti kovą. Jeigu žlugus Prancūzijai Britanija būtų pripažinusi Vokietijos vyravimą Europoje, viskas būtų pasisukę kitaip. Tiesa, Britanija nebuvo visai viena, nes jai pagalbos ranką nusprendė ištiesti JAV. Iš pradžių tik ekonominės pagalbos, tačiau po Perl Harboro užpuolimo (1941 m. pabaigoje) britai įgis galingą sąjungininkę, su kuria bus galima ne tik atsilaikyti, bet ir pradėti galvoti apie pergalę. Britanijos pozicija sukūrė dilemą Hitleriui. Jis numatė, kad JAV įsijungs į konfliktą, ir stengėsi užbėgti tam už akių. Jis norėjo laimėti karą Europoje iki JAV įsikišimo ir 1940 m. vasarą nusprendė, kad tiesiausias ir greičiausias kelias į tokią pergalę yra užkariauti Tarybų Sąjungą. Kaip parodys ateitis, tai buvo lemtingiausias Hitlerio sprendimas jo gyvenime.
Per „pertrauką“ iki 1941 m. birželio Vokietija dar nukariaus Jugoslaviją ir Graikiją, bet tai bus paskutinis vermachto žaibo karas ir lengvos pergalės. 1941 m. pavasarį–vasarą buvo priimtas dar vienas katastrofiškų padarinių turėsiantis sprendimas, nes vokiečių puolimo išvakarėse Stalinas nusprendė, kad ataka, bent jau 1941 m., neprasidės.
Kodėl, nepaisydamas visos turimos informacijos, jis elgėsi būtent taip, yra viena iš didžiausių II pasaulinio karo mįslių. Ji tokia ir išliks, tačiau paskutinių mėnesių ir dienų rekonstrukcija padės susidaryti vaizdą, kas gi iš tiesų vyko tomis lemtingomis dienomis ir kodėl lemtingi sprendimai buvo tokie, kokie buvo.
Klausytojui suteikiama daug svarbių ir įdomių žinių. Iš daugybės šaltinių surinkta informacija pateikiama įtaigiai ir suprantamai, neapsiribojama sausu faktų atpasakojimu, daug dėmesio skiriama detalėms, žmogiškiesiems dalykams.
