Praėjo 3500 metų ir Arakio planeta sužaliavo. Kadaise utopine laikyta svajonė paversti dykumą gyvybės oaze tapo realybe. Tačiau ši ilgai laukta ir puoselėta transformacija turi ir kitą pusę, ne vien pažangos…
Ketvirtojoje „Kopos kronikų“ dalyje – „Kopos Dievas Imperatorius“ – atsiveria dar tamsesnis Franko Herberto sukurtos visatos sluoksnis.
Letas II-asis, legendinio imperatoriaus sūnus, tebėra gyvas, tik jau seniai nebėra žmogus. Siekdamas išsaugoti žmonijos ateitį, jis paaukojo savąją: susijungė su smėlio kirminu ir tapo beveik nemirtinga būtybe. Tačiau ši auka turi didelę kainą – kartu su kūnu pasikeitė ir jo sąmonė, moralė bei suvokimas, kokia turėtų būti valdžia.
Leto II-ojo valdymas – negailestingas, tironiškas, despotiškas. Dėl to prieš jį bręsta sukilimas, o klausimas belieka vienas: ar tikslas pateisina bet kokias priemones?
Kaip ir ankstesnėse dalyse, jūsų laukia daugiasluoksnis siužetas, gilūs psichologiniai veikėjų portretai bei filosofinės idėjos apie valdžią, religiją ir ekologiją.
„Kopos Dievas Imperatorius“ – daugiau nei tik mokslinės fantastikos kūrinys. Tai aiškus kvietimas kiekvienam iš mūsų susimąstyti apie šiandieninį ir ateities pasaulį – kiek dar galima paaukoti dėl progreso?
Apie autorių
Frankas Herbertas (1920–1986) – vienas įtakingiausių visų laikų mokslinės fantastikos rašytojų. Jo romanas „Kopa“ tapo pasauliniu fenomenu, pelniusiu „Hugo“ ir „Nebula“ apdovanojimus bei padėjusiu pamatus sudėtingai, filosofiškai ir politiškai giliai „Kopos kronikų“ sagai. Herberto kūryboje susipina ekologijos, religijos, valdžios ir žmogaus sąmonės temos, kurios šiuo metu yra ypatingai aktualios.
Versta iš: God Emperor of Dune / Frank Herbert
