KNYGOS GIMIMAS. Kaip užrašytas žodis tapo amžinas

Paslaptingi raitelių būriai joja Graikijos keliais. Valstiečiai įtariai juos stebi. Jiems nepatinka ginkluoti svetimšaliai. Ilgus mėnesius raiteliai kopė į kalnus, brovėsi per tarpeklius, jojo per slėnius ir upes, kad galėtų įvykdyti savo užduotį. Jie susidūrė su maru, gaisrų nusiaubtais regionais, alinančiomis gamtos sąlygomis, karių žiaurumu ir ligomis. Ir viskas dėl vienos svajonės – turėti tobulą, visa apimančią biblioteką, kurią sudarytų visi iki tol gyvenusių rašytojų kūriniai. Didžiojo Aleksandrijos projekto laikais nebuvo nieko panašaus į tarptautinę prekybą knygomis. Norėdami papildyti knygų kolekcijas, karaliai naudojosi absoliutinės valdžios teikiamais pranašumais. Ko negalėdavo nusipirkti, konfiskuodavo. Jeigu reikėdavo nuridenti keletą galvų arba nušluoti ištisus derlius, kad gautų geidžiamą knygą, jie nė nemirktelėję tai padarydavo.

Gyvename tokiais laikais, kai knygos yra lengvai prieinamas daiktas. Namuose jos matomos ne tik lentynose, bet ir nerūpestingai guli ant palangių, spintų, prie lovos. Turime daug knygynų, bibliotekų ar net maisto parduotuvių, kuriose galima įsigyti knygų. Modernėjantis pasaulis pranašauja knygų epochos pabaigą ir teigia, kad stebime tikrą apokalipsę, kai knygos bus pakeistos elektroniniais prietaisais, o bibliotekos virs dykynėmis. Tačiau knyga atlaikė laiko išbandymus ir įrodė esanti nenugalima. Tai autorę Irene Vallejo  paskatino ieškoti atsakymų: kada atsirado knygos? Kokia istorija slypi už pastangų jas dauginti arba naikinti? Kokios knygos buvo deginamos apėmus įtūžiui, o kokios – aistringai perrašomos? Galbūt – tos pačios? Šis pasakojimas – bandymas tęsti anų knygų medžiotojų nuotykį.

Audioknyga „Knygos gimimas. Kaip užrašytas žodis tapo amžinas“ kviečia naujai pamilti knygą. Ne konkrečią istoriją, ne vieną mėgiamą autorių, o knygą iš esmės. Autorės Irene Vallejo pasakojimas yra platus geografiškai, istoriškai ir emociškai – tai įtraukianti knygos kelionės istorija, apimanti Aleksandro mūšio laukus, Vezuvijaus išsiveržimo metą, Kleopatros rūmus, gulagus, Sarajevo bibliotekas, Oksfordą ir Indiją. Visais laikais, žmonės, ieškodami knygų, tarsi jos būtų išbarstyto lobio dalys, patys to nežinodami, deda mūsų pasaulio pamatus.

© Irene Vallejo Moreu, 2019

Versta iš: EL INFINITO EN UN JUNCO / Irene Vallejo
Išleista bendradarbiaujant su leidykla „Alma littera“