Frydrichas Nyčė ir Jozefas Brojeris niekada nebuvo susitikę.
Ir, žinoma, psichoterapija atsirado ne iš jų pokalbių.
Tačiau pagrindinių veikėjų gyvenimas grįstas faktais, o svarbiausi romano dėmenys: Brojerio dvasinės kančios, Nyčės neviltis, Ana O., Lu Solomė, Froido santykiai su Brojeriu, gimstanti psichoterapija - tikrai buvo 1882 metų istorija.
Irvin David Yalom (g. 1931) – psichiatras, rašytojas ir Standfordo universiteto profesorius iš JAV. Dažnai priskiriamas egzistencialistų gretoms, jis yra unikalaus, pamokomojo romano žanro autorius. Savo darbuose fikciją vilkdamas į psichoterapijos rūbą, Irvin D. Yalom siekia pedagoginio tikslo – pamokyti savo skaitytoją.
Augęs Rusijos žydų, į JAV pabėgusių po pirmojo pasaulinio karo, šeimoje, Irvin D. Yalom nuo vaikystės įprato savo prieglobsčio ieškoti fikcijoje.
Žingeidumas ir paveldėtas įžvalgumas per medicinos studijas nuvedė Irvin D. Yalom į psichoterapijos lauką. Šiai sričiai atidavęs daugybę savo gyvenimo metų, jis parašė ne vieną mokslinį darbą ir net keletą visame pasaulyje išpopuliarėjusių romanų. Kiekvienas iš jų yra išverstas į keliasdešimt kalbų, susilaukė puikių įvertinimų ir neabejotinai buvo įrašyti į literatūros istoriją.
Jurga Šeduikytė apie romaną „Kai Nyčė verkė“: „Man šis romanas yra savotiškas Nyčės ir daktaro Brojerio aistros šokis. Prasidėjęs galios žaidimu, o pasibaigęs draugyste. Nyčė dviejų žmonių pokalbyje įkūnijo drąsą, o Brojeris - abejones ir senąsias normas, leisdamas drąsai jas po truputį suardyti ir prabusti naujai gyvenimo kokybei. Kažkada kita Irvin D. Yalom knyga įkvėpė mane pačią parašyti savąją, tikiu, kad ši gali įkvėpti ne tik savo gyvenimo peržiūrėjimui, kuris, mano giliu įsitikinimu, turėtų virsti kiekvieno mūsų kasdienine rutina, bet galbūt ir esminiams mąstymo pokyčiams bei kūrybai.“
