HOMO DEUS. Glausta rytojaus istorija

Knygoje „HOMO DEUS. Glausta rytojaus istorija“ Yuval Noah Harrari toliau kelia provokuojančius klausimus, susijusius su žmogaus evoliucija ir jo atliekamais veiksmais. Tik šį kartą jis palieka praeitį ir visą dėmesį sukoncentruoja į ateitį. Homo sapiens šiame veikale transformuojasi į Homo deus. Kokius ateities žmones mato garsusis žydų mokslininkas? Kas tas HOMO DEUS?

Nors „Homo Deus. Glausta rytojaus istorija“ nebegalėtume pavadinti nuoseklia istorija (jau vien dėl to, kad daugiausia kalbama ne apie buvusius, o dabar vykstančius ir ateityje numatomus įvykius), nesuklystume pasakydami, kad ją jungianti knygos ašis – ketvirtoji pramoninė revoliucija.

Šis šuolis, sukėlęs didžiulius pokyčius technologijų srityje, neišvengiamai keičia žmogaus elgesį, mąstymą ir požiūrį į aplinką. Koks XXI amžiaus technologijas valdantis ir į dar pažangesnę ateitį žengiantis žmogus?

Kognityvinės, žemės ūkio, mokslo revoliucijų užaugintas homo sapiens į XXI amžių įžengė kaip gamtos valdovas ir jos reguliuotojas. Jo didžiulis ego skatina siekti vis daugiau žinių, kurti kuo pažangesnes technologijas, tobulinti genų inžineriją. Paradoksalu, bet, kaip teigiama knygoje, šiame moderniame amžiuje laimės mažai:

„Pirmą kartą istorijoje daugiau žmonių miršta nuo persivalgymo nei nuo maisto stygiaus; daugiau žmonių miršta nuo senatvės nei užkrečiamų ligų; daugiau žmonių nusižudo nei užmuša kareiviai, teroristai ir nusikaltėliai kartu sudėjus.“ Ar tai šios naujos revoliucijos pasekmės?

Stebėdamas žmonių poelgius, Yuval Noah Harrari pastebi, kad jų galvose vis dar gaji nemirtingumo eliksyro idėja. Šiuolaikinis žmogus jau neanalizuoja metafizinių paslapčių, nesikonsultuoja su dvasiniais vedliais.

Amžino gyvenimo garantu tampa moksliniai atradimai, pavyzdžiui, lemsiantys atitinkamų, susidėvėjusių kūno dalių pakeitimą naujomis. Dirbtinio intelekto įsitvirtinimas atveria naujas, dar neregėtas galimybes.

Klausant knygos, prieš akis iškyla kraupoko kiborgo vaizdinys. Ar tai tikrai HOMO DEUS? Ar tai žmonijos siekiamybė?

Ir iš tiesų? Kas tasai HOMO DEUS? Ar išties knygoje pateikiamos įžvalgos teisingos? Kur link keliauja žmonija? Kaip facebook, twitter ir kiti socialiniai tinklai keičia žmogaus ateitį? Ir ar tikrai jos tyko knygoje įvardijamos grėsmės?

Kaip teigė Daniel Kahneman, psichologas, rašytojas, Nobelio ekonomikos premijos laureatas, „Homo deus“ šokiruos. Skaityti bus smagu. Bet svarbiausia – knyga pakvies mąstyti taip, kaip dar nemąstėte.“