GYVULIŲ ŪKIS

Šis Eric Arthur Blair kūrinys (autorius mums geriau žinomas slapyvardžiu George Orwell) pirmiausia pasirodė pavadinimu „Gyvulių ūkis: pasaka“. Vėliau įsitvirtino trumpesniu pavadinimu „Gyvulių ūkis“ ir įgijo politinės satyros žanrą.

Šios politinės satyros tikslas – 1917 metų Rusijos revoliucijos bei vėliau gyvavusio Stalino režimo kritika.

APIE POLITINĘ SANTVARKĄ PASAKOJAMA SU IRONIŠKA ŠYPSENA

Klausyti G. Orwell audioknygos „Gyvulių ūkis“ bus tikrai smagu. Rašytojas pasakoja istoriją, kaip viename ūkyje prieš žiaurų ūkininką sukyla gyvuliai. Jie įsiveda naują tvarką, kurios esmė – visi gyvūnai lygūs. Ši graži svajonė padeda nuversti žmogų ir perimti valdžią į savo rankas.

Savaime suprantama, po revoliucijos iškyla 2 nauji lyderiai paršai – Napoleonas (aliuzija į Staliną) ir Snieguolis (aliuzija į Trockį). Ir ant dervuotos sienos didelėmis raidėmis buvo užrašyti...

7 SVARBIAUSI ĮSAKYMAI:

1. Kas tik vaikšto dviem kojom, tas priešas.
2. Kas vaikšto keturiomis arba turi sparnus, tas draugas.
3. Jokiam gyvuliui nevalia dėvėti drabužių.
4. Jokiam gyvuliui nevalia gulėti lovoje.
5. Jokiam gyvuliui nevalia gerti alkoholio.
6. Jokiam gyvuliui nevalia nužudyti kito gyvulio.
7. Visi gyvuliai lygūs.

Neilgai trukus šie įstatymai pradedami pažeidinėti. O lyderiai taip pat ima tarpusavyje nesutarti. Kas nutiko? Kodėl šie mieli gyvulėliai sužvėrėja?

G. Orwell 1984 metais žurnale „Business Software Review“ duotame interviu paaiškino, jog jis norėjęs parodyti, kaip bet kokia revoliucija virsta nauja klasine sistema, kurioje kiaulės tampa valdančiąja klase. Su ironiška šypsena žvelgiama į gyvulių, įvykdžiusių revoliuciją, gyvenimą.

Kūrinys sulaukė daugybės interpretacijų. Viena jų – 1977 metais britų roko grupė „Pink Floyd“ albume „Animals“ visuomenę suskirstė orveliškai į: valdančiąsias kiaules, agresyvius tvarkos sargus šunis ir nuolankias avis. Taip pat pagal šią knygą pastatytas ne vienas filmas.

Šiandien Ispanijos pilietinio karo savanorio, „The Observer“ bei „Manchester Evening News“ korespondento Dž. Orvelo 1945 metais parašyta politinė satyra vis dar nepraranda savo aktualumo ir yra skaitoma (bei klausoma) visame pasaulyje.