GYVENIMAS – TAI GEIDŽIAMAS APSIGAVIMAS!

Vytautas Mačernis (1921–1944) – trumpai tegyvenęs poetas, pagarsėjęs intelektualia, vidinės egzistencijos nerimą išreiškiančia kūryba. Mačernio kūrybinis palikimas mums žinomas iš nuorašų, kuriuos surinko ir į vientisą archyvą sutelkė draugai. Jo kelias pas skaitytojus buvo nelengvas: stalinizmo laikotarpiu eilėraščiai slapta perrašinėti, paties poeto net vardo negalima buvo minėti. Išeivijoje Mačernio kūrybai sklisti kliūčių nebuvo – 1947 m. Romoje išleistos „Vizijos“, kur greta didžiojo ciklo įtraukta ir keletas sonetų, 1961 m. Čikagoje – dar išsamesnė kūrybos rinktinė „Poezija“. Naujosios lietuvių poezijos antologijos „Žemė“ (1951) įvadiniame straipsnyje filosofas Juozas Girnius teigė, kad Mačernis esąs savotiškas atskaitos taškas, parodantis naujosios poetų kartos estetinės raidos kryptis. Poetą kaip klasiką įteisino 1990 m. Vilniuje išleista iki šiol pilniausia jo kūrybos rinktinė „Po ūkanotu nežinios dangum“. Mačernio kūryba ir šiandien kreipiasi į klausiančius ir ieškančius, kviečia apmąstyti ir suprasti būties stebuklą, patirti jį kaip viziją. (Šaltiniai.info)

Vytauto Mačernio sonetus, trioletus ir eilėraščius skaito aktorius Petras Venslovas, muzikos autorius ir atlikėjas Alfredas Kukaitis.

Įrašą ruošė VšĮ „Vieno aktoriaus teatras”.