GYVENIMAS PO KLEVU

„Gyvenimas po klevu“ – vienas geriausiai žinomų Nacionalinės premijos laureato Romualdo Granausko kūrinių, pasakojantis apie pasaulį, kuris skaudžiai nyksta kartu su jame gyvenusiais žmonėmis. Tai istorija apie senąją Lietuvą, jos kaimą, žemę ir namus, bet pirmiausia – apie žmogų, likusį vieną prieš laiką, kuris pakeitė viską, ką jis laikė sava ir amžina.

Apysakos centre – senoji Monika Kairienė. Iš savo sodybos ji eina į gyvenvietę, o šis kelias tampa kelione per visą jos gyvenimą. Dabartis nuolat susipina su prisiminimais – prieš akis iškyla vyras, vaikai, artimieji, šeimos išgyvenimai ir metai, per kuriuos neatpažįstamai pasikeitė kaimas. Tai, kas liko už jos nugaros, ir tai, kas laukia priekyje, susilieja į vieną skaudų suvokimą: kartu su žmonėmis nyksta ir visas jų pasaulis.

Virš Kairienės sodybos augantis klevas čia tampa daugiau nei medžiu. Po juo telpa namai, šeimos istorija, prisiminimai ir žmogaus ryšys su žeme. Tai vieta, į kurią vis sugrįžta mintys ir kurioje tarsi išsilaiko tai, ko nebeįmanoma išsaugoti gyvenime. Klevas tampa tylia jungtimi tarp praeities ir dabarties, tarp žmogaus ir jo šaknų.

Kai „Gyvenimas po klevu“ pasirodė, kūrinys buvo nepatogus savo atvirumu. Granauskas parodė kaimo žmogaus gyvenimą be romantizavimo – su vienatve, girtuoklyste, šeimų irimu, prarastu ryšiu tarp kartų ir dvasiniu nuosmukiu. Už vienos Kairienės istorijos atsiveria skaudi visos kartos patirtis ir senojo lietuviško kaimo žlugimas.

„Gyvenimas po klevu“ – jautrus, skaudus ir iki šiol stipriai paveikiantis kūrinys. Tai pasakojimas, kuris ne tiek garsiai kalba apie praradimą, kiek leidžia jį pajusti – tyliai, iš arti, per vienos moters prisiminimus ir kelią namo. O Granausko klevas lieka kaip vienas stipriausių lietuvių literatūros vaizdinių – kaip šaknų, atminties ir namų simbolis.

Romualdas Granauskas – vienas iškiliausių lietuvių prozininkų, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas. Jo kūryboje ypatingą vietą užima žmogaus ryšys su žeme, namais, praeitimi ir nykstančiu tradiciniu Lietuvos kaimo pasauliu. Granausko kalba santūri, tačiau nepaprastai paveiki – iš kasdienių žmonių gyvenimų jis kuria universalias istorijas apie laiką, likimą, vienatvę ir neišvengiamus praradimus.

Išleista bendradarbiaujant su leidykla „Alma littera”.