Rašytas dar šeštajame dešimtmetyje, tuomet jo rankraštis buvo pamestas, o vėliau netikėtai atrastas ir išleistas milijoniniais tiražais. Tai antrasis Jungtinių Amerikos valstijų rašytojos, Harper Lee, romanas „Eik ir pastatyk sargybinį“. Ilgą laiką Harper Lee buvo žinoma, kaip vienintelio romano „Nežudyk strazdo giesmininko“ autorė, už jį apdovanota Pulitzerio premija. Tačiau 2014 metų pabaigoje netikėtai buvo surastas dar vieno romano – „Eik ir pastatyk sargybinį“ – rankraštis, kuris sulaukė didelio susidomėjimo ir populiarumo.
Romane „Eik ir pastatyk sargybinį“ pasakojama apie romano „Nežudyk strazdo giesmininko“ veikėjus po dvidešimties metų. Įdomu tai, kad autorė pirmiausia parašė romaną „Eik ir pastatyk sargybinį“, tačiau jis nebuvo išleistas, o, leidėjams paskatinus, autorė ėmėsi romano apie jo veikėjų priešistorę, jų vaikystę – „Nežudyk strazdo giesmininko“, kuris ir tapo garsiausiu jos romanu. Taigi, tam tikra prasme galima sakyti, kad romanas „Eik ir pastatyk sargybinį“ yra ne tęsinys, bet pradžia romano „Nežudyk strazdo giesmininko“.
Džina Luiza Finč, Paukštelis, grįžta į Meikombą aplankyti tėvo, Atikaus Finčo, bet namuose jos laukia nelengvos asmeninio gyvenimo ir politinės problemos. Šiame romane taip pat keliamos rasinės nelygybės tema vis dar aktuali ir šiuolaikinėje visuomenėje. Autorei svarbios ne tik socialinės ar politinės, bet ir žmogaus viduje kylančių išgyvenimų, temos. Tai istorija apie vidinius žmogaus prieštaravimus, abejones, pasirinkimus, apie sudėtingą ir prieštaringą žmogaus prigimtį, apie paprastą žmogų turintį ydų ir dorovinių trūkumų.
