Oscar Wilde romano „Doriano Grėjaus portretas“ motyvais pastatytas ne vienas kino filmas. Tai nestebina, nes jame keliama ir tyrinėjama amžinosios jaunystės tema buvo aktuali anksčiau ir neprarado savo aktualumo, galbūt netgi tapo dar svarbesnė, šiandien. Amžinoji jaunystė ir nemirtingumas tai tarsi žmonijos žaltvykslės viliojančios, įtraukiančios, klaidinančios, praslystančios tarp pirštų, rodos, čia pat pasiekiamos ir staiga vėl išnykstančios. Juk daugelio šiuolaikinių industrijų – grožio, farmacijos, plastinės chirurgijos, turizmo ir kt. – pamatas kaip tik ir yra šios žaltvykslės viliojančios bėgti, skubėti, siekti ir niekada nesenti, tobula manipuliacija žmogaus prigimtimi.
Romane dailininkas Bezilis Holvardas tapo Doriano Grėjaus, žavaus, tyro ir naivaus jaunuolio, paveikslą. Vėliau Dorianas Grėjus susipažįsta su Lordu Henriu Votonu ir perima jo hedonistinę pasaulėžiūrą, aukštinančią grožį, malonumus ir jaunystę. Baigus tapyti paveikslą jaunuolis išsako troškimą, kad jis amžinai išliktų jaunas, o sentų paveikslas. Doriano Grėjaus troškimas išsipildo ir tampa giliausia bei tamsiausia jo paslaptimi. Nemirtingumas ir amžina jaunystė turi savo kainą.
Romanas nesulaukė amžininkų palaikymo, jis buvo išpeiktas kaip amoralus ir netgi buvo reikalaujama autorių patraukti baudžiamojon atsakomybėn už nusižengimus moralei. Dabar tai pasaulinio pripažinimo sulaukęs literatūros klasikos kūrinys, filosofinis romanas, pripildytas faustiškosios dvasios. Jame daug vietos skiriama žmogaus prigimties analizei bei su tuo susijusiems moralės, sąžinės, žmogiškųjų vertybių klausimams.
Oscar Wilde (1854 -1900) – skandalingai pagarsėjęs anglų dramaturgas, poetas, rašytojas kilęs iš Airijos, tiek savo kūryba, tiek gyvenimu metęs iššūkį pasauliui.
Audioknygos leidybą parėmė Lietuvos Kultūros Taryba.
