Dievų miškas – memuarų knyga, parašyta 1945 m. lietuvių rašytojo ir poeto Balio Sruogos (1896–1947). Jame atsispindi rašytojo išgyvenimai nacių Štuthofo koncentracijos stovykloje, į kurią B.Sruoga buvo išsiųstas 1943 m. kovą.
Memuarų knyga kupina ironijos ir pasišaipymo iš lagerių tvarkos, elgesio su kaliniais ir apskritai iš visos esamos situacijos. Kaip teigia literatūrologas Algis Kalėda: „[romane naudojama] sarkastiška ironija ir juodasis humoras (kalinių mušimo, lavonų tampymo scenos) – vienintelis būdas, leidęs bent kiek atsitverti nuo šaltai apgalvotos, racionalizuotos žmonių naikinimo sistemos.“
Knygą B. Sruoga parašė vos per kelis mėnesius, tik grįžęs iš koncentracijos stovyklos į Lietuvą 1945 m. vasarą, besigydydamas Birštono sanatorijoje. Jos spausdinimas sovietinės priespaudos laikais buvo uždraustas. Pirmą kartą romanas išleistas 1957 m., jau po autoriaus mirties. 2005 m. pasirodė pagal knygą sukurtas filmas „Dievų miškas“ (rež. Algimantas Puipa).
Atsiliepimai ir įvertinimai
Įvertinimą palikti gali tik registruoti vartotojai. Prisijungti
4.9
Įvertinimų vidurkis iš 116
Atsiliepimą palikti gali tik registruoti vartotojai, įsigiję mūsų produktą ar paslaugą. Atsiliepimai renkami, peržiūrimi ir skelbiami vadovaujantis atsiliepimų taisyklėmis.
21.09.2021
Liūdna istorija parašyta juoko ir sarkazmo formoje. Smagiai klausosi, bet nejuokinga.
Perskaičius, apsižvalgai aplink ir supranti, kaip dabar gerai turim, ir pavalgyti, ir vaistų, ir jokio mobingo. Ačiū Baliui Sruogai už jo paliktus prisiminimus. Beja, prieš pora metų teko lankyti būtent toje koncentracijos stovykloje, buvo neapsakomai baisu ir sunkiai suvokiama kaip jie ten gyveno ir išgyveno.
Ingrida
16.11.2020
Tragišką istoriją pasakoja su humoru. Taip lengiau klausyti, nors ir taip kūnas eina pagaugais. Siaubas! Buvau toje "stovykloje"... taip viskas ir stovi prieš akis beklausant knygos: barakai, gultai , dryžuoti drabužiai, krematoriumas, kartuvių vieta, baisioji pirtis...
Gražina
22.03.2021
Vienareikšmiškai 5. Tik negaliu atsistebėti, kaip iš paprasto ir normalaus žmogaus taip greitai virstama žvėrimi. (apie prižiūrėtojus ir pan.. kurie anksčiau dirbo paprastus ir normalius darbus)