BALTARAGIO MALŪNAS

„Baltaragio malūnas“ – žymiausias Kazio Borutos kūrinys. Tai apysaka, parašyta 1945 m., kurioje susipina dvi vaizdavimo plotmės: realioji ir tautosakinė. Kūrinyje pastebėsite daugybę lietuvių liaudies dainų, pasakų, padavimų ir kitų kūrinių motyvų.

Kazio Borutos tikslas rašant šią knygą buvo sukurti lietuvišką epą. 1962 m. išleista kiek pakoreguota kūrinio versija: išryškinti pagrindinių veikėjų paveikslai, plačiau pavaizduoti piršliai (Juodvalkis ir Visgirda), atsiranda naujas personažas.

1966 m. Kauno dramos teatre pagal šį kūrinį sukurtas spektaklis, 1974 m. pastatytas muzikinis filmas „Velnio nuotaka“, o 1979 m. pastatytas Viačeslavo Ganelino baletas.

Kazys Boruta – maištingos dvasinės prigimties kūrėjas, antikonformistas gyvenime ir kūryboje. Už politinę veiklą ne sykį suimtas ir net ištremtas iš šalies.

Gimė 1905m. sausio 6d. Kūlokų kaime, Marijampolės apskrityje. Mokėsi Liudvinavo pradžios mokykloje. I pasaulinio karo metais gyveno Maskvoje, mokėsi gimnazijoje.

1918m. grįžo į Lietuvą. Mokslą tęsė Marijampolės "Žiburio" gimnazijoje, nuo 1920m. Marijampolės Mokytojų seminarijoje. Čia aktyviai dalyvavo aušrininkų veikloje. Už dalyvavimą Gegužės pirmosios demonstracijose, 1924m. K.Boruta iš seminarijos buvo pašalintas.

1924 - 1926m. Lietuvos universiteto Humanitarinių Mokslų fakultete studijavo lietuvių kalbą, literatūrą ir istoriją. Už politinę veiklą socialistinio jaunimo ir darbininkų organizacijose, už opoziciją valdžiai, buvo priverstas emigruoti į užsienį.

1926m. išvyko į Austriją ir įstojo į Vienos universitetą. Studijavo literatūrą, filosofiją ir istoriją. 1927m. vasarą atostogų Lietuvoje metu, buvo suimtas ir paleistas su sąlyga, kad išvyks iš Lietuvos. Tada K.Boruta kurį laiką gyveno Rygoje, nuo 1928m. vėl tęsė studijas Vienoje.

1931m. K.Boruta grįžo į Lietuvą. Už nelegalią politinę veiklą 1933m. buvo suimtas ir nuteistas 4 metams sunkiųjų darbų kalėjimo. Lietuvių Rašytojų draugijos pastangomis 1935m. K.Boruta buvo amnestuotas.

1941m. K.Boruta pradėjo dirbti Mokslų akademijoje, buvo paskirtas Literatūros muziejaus vedėju. Vokiečių okupacijos metu dirbo Lietuvių literatūros institute. Nors K.Boruta ir buvo socialistinių pažiūrų, bet buvo kritiškas naujos santvarkos atžvilgiu.

1946m. buvo suimtas, nuteistas už antisovietinę veiklą ir ištremtas į Sibirą. Tik 1949m. jis buvo amnestuotas, turėjo viešai išpažinti savo tariamas ideologines klaidas. Grįžęs į Vilnių, daugiausia atsidėjo vertimams ir kūrybai.

1965m. K.Borutai buvo suteiktas Lietuvos TSR nusipelniusio kultūros veikėjo vardas.

Rašytojas mirė 1965m. kovo 9d. Vilniuje, palaidotas Rasų kapinėse.