Antano Škėmos (1910-1961) romanas „Balta drobulė“ – vienas reikšmingiausių XX amžiaus lietuvių literatūros kūrinių. Šiame romane autorius, remdamasis savo, emigranto, patirtimi pasakoja apie Antaną Garšvą – poetą, dirbantį liftininku viename iš Niujorko viešbučių. Jį slegia rutina, vienatvė, ramybės neduoda kylantys egzistenciniai klausimai, sekina kūrybinės kančios.
Romanas nėra vientisas, chronologiškas pasakojimas, tai pasąmonės srautas, kuriame susipina veikėjo apmąstymai, prisiminimai iš gyvenimo Lietuvoje iki Antrojo pasaulinio karo ir jo metu, bei dabarties įvykiai emigracijoje. Veikėjui sunku prisitaikyti prie naujo, kitokio, pilno abejingumo modernaus pasaulio. Jis netenka stabilios ir vientisos asmenybės pojūčio, vidinė įtampa, asmenybės chaotiškumas veda beprotybės link.
Romane keliami bendražmogiški savimonės, individualumo, kūrybiškumo ir tapatumo klausimai, neprarandantys aktualumo ir šiuolaikiniame pasaulyje.
