„Karas yra prievartos aktas, ir prievartos naudojimui ribų nėra; taip kiekvienas diktuoja kitam sąlygas, abi pusės daro viena kitai poveikį, kuris iš principo turi žengti iki kraštutinės ribos.“
Carlas von Clausewitzas - prūsų generolas, karo teoretikas ir filosofas - savo didžiajame veikale „Apie karą“ pateikė išsamiausią ir giliausią tyrimą karo tema iki šių dienų.
Šį kūrinį Vokietijos vyriausiojo štabo viršininkas Helmunthas von Moltkeʼė vadino svarbiausiu tekstu po Biblijos ir Homero epų, o britų istorikas Cyrilas Fallsas apibūdino Clausewitzą kaip „aukščiausiojo Marso šventyklos dvasininką“. Tai veikalas, kuris ne tik tyrinėja karo meną ir mokslą, bet ir gilinasi į karo tikslą, pavojus, žmogiškąsias pastangas bei teorijos ir praktikos sankirtas.
Clausewitzas (1780–1831) karybą studijavo nuo ankstyvo amžiaus, o patirtis Napoleono karuose suformavo jo, kaip karvedžio, mąstymą. Dirbdamas Berlyno karo akademijos vadovu, jis paskyrė savo gyvenimą teoriniams karo tyrinėjimams. Clausewitzo sprendimu, „Apie karą“ buvo išleistas tik po autoriaus mirties, 1832 m., jo žmonos Marie von Clausewitz pastangų dėka.
Versta iš: Vom Kriege / Carl Von Clausewitz
