„Rašyti dienoraštį – keistas užsiėmimas tokiai kaip aš. Ir ne vien todėl, kad anksčiau niekuomet nerašiau. Man atrodo, kad vėliau nei man pačiai, nei kam nors kitam nebus įdomios trylikametės mokinukės išpažintys. Nors iš tikrųjų tai nelabai svarbu, tiesiog aš noriu rašyti, maža to – atvirai pasakoti viską, kas guli ant širdies.“
1942 metų birželį, savo tryliktojo gimtadienio proga, Ana Frank gavo gražią raudoną knygelę ir nusprendė rašyti dienoraštį. Jau po mėnesio, Anos šeimai gelbėjantis nuo nacių persekiojimo, teko trauktis į slėptuvę, kur iki 1944-ųjų vasaros Ana fiksavo savo kasdienius įspūdžius, įvykius ir svajones.
Anos Frank dienoraštis - tai tarsi dvi istorijos, kur vienodai svarbūs karo pranešimai ir patiriama baimė, pirmosios mėnesinės ir beįsiplieskianti meilė.
Pirmoji istorija – gyvas ir jautrus holokausto liudijimas. Naciai ir jų bendrininkai, užsibrėžę tikslą sunaikinti žydus, ėmė vykdyti šį kraupų planą devyniolikoje okupuotų šalių. Šeši milijonai žydų buvo pasmerkti baisioms kančioms ir mirčiai koncentracijos stovyklose. Olandija, kurioje gyveno ir Anos šeima, buvo viena iš okupuotųjų šalių.
Kita istorija – mergaitės virsmo moterimi, jos nepalaužiamo optimizmo, tikėjimo gyvenimu, nors tas gyvenimas niūrus ir skurdus, istorija. Priešindamasi naciams ji tikėjo ateisiant šviesias dienas, kai gyvenimas vėl sugrįš įpraston vagon.
Iš pradžių Anos dienoraštis buvo skirtas vien sau pačiai. Tačiau nuo 1944-ųjų, išgirdusi per radiją tremtyje esančio Olandijos švietimo ministro kalbą, mergina suprato jos užrašų svarbą ir tęsė dienoraštį toliau, redaguodama buvusius įrašus ir ruošdamąsi ateityje jį išspausdinti. Likimas nesuteikė Anai tapti suaugusia moterimi, galbūt rašytoja, tačiau jos dienoraštis ne tik autentiškas holokausto liudijimas, bet ir neabejotinai talentingos autorės literatūrinis kūrinys.
Paskutinis Anos dienoraščio įrašas datuotas 1944 m. rugpjūčio 1 d. Kažkam išdavus jų slėptuvės vietą, rugpjūčio 4-ąją aštuonetas jos gyventojų buvo suimti. Ana mirė 1945 m. Bergeno-Belzeno koncentracijos stovykloje visai prieš pat sąjungininkams ją išvaduojant. Iš aštuonių slėptuvės gyventojų išgyveno tik Anos tėvas, kuris ir išleido pirmąją dienoraščio versiją, nusprendęs neskelbti dalies pernelyg asmeniškų ir intymių įrašų.
Jau pirmasis knygos leidimas sulaukė daugybės bandymų paneigti dienoraščio autentiškumą. Vėliau išleista pilna jo versija (Amazon ir American library asociasion duomenimis) - viena iš dažniausiai bandytų uždrausti knygų Jungtinėse Amerikos Valstijose. Ir ne dėl persekiojimo siaubo, kurį turėjo patirti Frankų šeima, o dėl trumpų pernelyg atvirai aprašomų kūno anatomijos epizodų, kurie iki šiol suerzina puritoniškų pažiūrų tėvus.
Knyga išversta į daugiau nei 70 kalbų, išleista jau daugiau nei 30 milijonų kopijų. Namas, kuriame slapstėsi Frankų šeima, šiuo metu vienas populiariausių muziejų Amsterdame. Savo kalbose dienoraštį yra minėję Džonas F. Kenedis, Hillary Clinton, Nelsonas Mandela, Vaclavas Havelas. Žurnalas „Time“, 1999 metais įtraukė Aną Frank į šimtmečio herojų sąrašą. Jos vardu (5535 Annefrank) net pavadintas 1942 metais atrastas asteroidas.
Copyright © 1982, 1991, 2001 by ANNE FRANK FONDS, Basel
Translated from the Dutch language:
Anne Frank
HET ACHTERHUIS
Dagboekbrieven 12 juni 1942 - 1 augustus 1944
Samengesteld door Mirjam Pressler
First published by Uitgeverij Bert Bakker, Amsterdam 1991
