Skirtingos pasaulėžiūros padės geriau suprasti kaip kiti žmonės elgiasi su pinigais ir kokius rezultatus gauna. Kviečiu susipažinti kokiomis vertybėmis versle ir asmeniniuose finansuose vadovaujasi musulmonai, kinai, protestantai ir krikščionys. Taip pat pažvelgsime į lietuvišką požiūrį į pinigus ir verslą, kuris vyravo prieš 100 metų.
Kiekvienas požiūris turi savo išmintį, kuri praturtins ir praplės akiratį. Islamas gali sudominti savo prekybinių sandorių detalumu, konfucianizmas parodys, jog verslo vertybė gali būti tyla, o protestantizmas gali suteikti prasmę kasdien daromam darbui. Panagrinėję krikščionišką požiūrį pamatysite, jog tai gali padėti išspręsti turtingo ir dvasingo žmogaus priešpriešą. O gabaliukas lietuviškos istorijos parodys, jog anksčiau tik apie 5 proc. lietuvių buvo įsitraukę į verslą, finansus ir pramonę. Viena vertus tai buvo krikščioniškos pasaulėžiūros rezultatas, kita vertus lietuvis visuomet buvo labiau ūkininkas negu verslininkas.
Nagrinėsime ryšį tarp žmogaus dvasingumo ir jo karjeros sėkmės. Žmogaus motyvacija darbe gali būti įvairi, tačiau kuo žmogus labiau tobulėja dvasiniame kelyje, tuo didesnė jo motyvacija darbui ir gyvenimui. Skirtingi požiūriai skirtingai formuoja požiūrį į pinigus, į darbą, į kolegas ir klientus. Taip pat formuoja požiūrį į taupymą. Jei galvosi, jog viskas tik laikina ir neverta kaupti turtų šiame pasaulyje, tai jų ir nekaupsi, bet kaip tada turėti daugiau pinigų, juk pinigai mėgsta būti taupomi.
Kitos temos:
– Kokie pinigų dėsniai galiojo islamo turguose;
– Kodėl islamas griežtai siūlo vengti palūkanų;
– Kaip veikia islamo bankai;
– Kodėl krikščionybė buvo neturtingųjų religija;
– Kodėl su Jėzaus mokymu suklesti asketiško gyvenimo mada;
– Kodėl krikščionybėje pinigų tema apversta aukštyn kojomis;
– Kodėl lietuviai nemėgo verslo ir amatų;
– Ar pasikeitė lietuvio požiūris į pinigus per 100 metų;
– Kodėl protestantiškos šalys gyvena geriau negu krikščioniškos;
– Ką sakė Konfucijus apie pinigus;
– Kokios yra kinų verslo vertybės;
– Kodėl kinai buriasi į verslo bendruomenes;
– Ar gali dvasingumas sustiprinti šiandieninį žmogų;
– Kaip dvasingumas gali suteikti daugiau energijos kasdieniniuose darbuose;
– Kas yra prasmės energija ir kaip ji įtakoja kasdienį produktyvumą.
Tai Aivaro Pranarausko audioknygos „Dvasinė pinigų dimensija. 5 skirtingi požiūriai į pinigus“ tęsinys, tačiau tuo pačiu tai atskira audioknyga ir nėra būtina būti perklausius pirmąją dalį. Labai tikėtina, jog perklausius vieną kurią dalį būsite suintriguoti perklausyti ir kitą.