Paskutinė Dž. Orvelo (G. Orwell) knyga „1984-ieji“, vadinama totalitarizmo distopija (t.y. neigiama utopija). Kūrinys laikomas vienu iš įtakingiausių, kada nors parašytų, šio žanro kūrinių.
Knyga „1984-ieji“ parašyta 1948-taisiais, išleista – 1949-taisiais, o pasakojimo istorija vyksta – 1984-aisiais. Dž. Orvelas vaizduoja gyvenimą totalitarinėje supervalstybėje – Okeanijoje. Šioje antiutopinėje valstybėje gyvenantis Vinstonas Smitas dirba Tiesos ministerijoje. O jo pagrindinės pareigos – kurti kuo įtikinamesnį melą. Pagal partijos įsakymą, jis privalo perrašinėti praeitį.
Tiek pagrindinis knygos veikėjas, tiek visi kiti Okeanijos gyventojai privalo aklai paklusti įsakymams, nes yra nuolat sekami DIDŽIOJO BROLIO. Žmones tai baugina ir jie stengiasi laikytis visų, kad ir pačių absurdiškiausių taisyklių.
Savo abejones dėl valstybėje esančios tvarkos pagrindinis veikėjas rašo į dienoraštį, nors žino, kad už jį gali būti griežtai nubaustas. Rašydamas jis pastebi, kad neturi džiaugsmo ir meilės. Jo pasaulis yra niūrus ir monotoniškas.
Juk jis gyvena valstybėje, kur „Partijos iškeltas idealas – tai kažkas didus, baisus ir žvilgantis (...) Realybėje, tai pūvantys, pilki miestai, kuriuose alkani žmonės šliurksena kiaurais batais, gyvena apsilaupiusiuose devyniolikto amžiaus namuose, kur visada trenkia kopūstais ir netvarkingomis išvietėmis“.
Vinstonas Smitas trokšta gyventi kaip žmogus, o ne egzistuoti kaip bejausmis robotas. Su savo meiluže Julija jis pradeda kovą už laisvę ir teisingumą pasaulyje. Ar jie pajėgs įveikti sistemą su DIDŽIUOJU BROLIU priešakyje? Ar jie, paprasti žmonės, galingesni už Minčių policiją ir Meilės ministeriją, kuriose vyksta protu nesuvokiami kankinimai.
Džordžas Orvelas savo romane „1984-ieji“ teigė, kad visuomenė, pagrįsta baime ir neapykanta, niekada nemato dienos šviesos. Dėl to knygą galima laikyti rašytojo įspėjimu žmonijai, kaip svarbu priešintis masinei kontrolei ir priespaudai.
Lietuvoje „1984-ieji“ pirmą kartą išleista tik po nepriklausomybės atgavimo, 1991 metais.
